Tarptautinė plakatų kampanija "Faktai apie atominę energiją"

Į namų puslapį          Žiūrėti plakatų motyvus          Impressum
 
 

Akligatvis - atominė energija
Urano užteks dar keletui dešimtmečių – o kas po to?

Atominė energetika taip pat, kaip ir ribotais kiekiais turimų iš žemės gaunamų kuro rūšių deginimas, veda į akligatvį. Kadangi atominių jėgainių eksploatacijai būtinas uranas yra labai ribota žaliava. "Greitųjų neutronų briteriai", kurių dėka buvo tikimasi laiko prasme prailginti išteklių naudojimą, dėl techninių bei ekonominių priežasčių nepasiteisino. Po keletos dešimtmečių atominės energetikos eksploatavimo, kuro atsargos baigsis. Kadangi greta urano išteklių, jau galima numatyti ir naftos bei gamtinių dujų rezervų išsėmimą, žmonijos energijos poreikiai ilgainiui gali būti tenkinami tik naudojant atsinaujinančias energijos rūšis bei efektyviai naudojant energiją.

Apgaulė - atominė energija
Atominė elektra nebūtina apsirūpinimui energija.

Tam, kad pabrėžtų atominės energijos svarbą, atominės energetikos pramonė nuolatos apeliuoja į atominės energijos dalį elektros energijos gamyboje. Tačiau, pažvelgus į tai, kokia dalis pasauliniame energijos sunaudojime tenka atominei energijai paaiškėja, jog atominė energija žmonijos energetinių poreikių tenkinime yra beveik bereikšmė. 2001 – siais metais atominėse jėgainėse pagamintai elektros energijai teko tik 2,3 procento pasaulinio elektros energijos suvartojimo. Atsinaujinančių energijos rūšių indėlis į pasaulio apsirūpinimą energija jau dabar yra ženkliai svaresnis. Žmonija pilnai pajėgi atsisakyti nežymaus atominės energetikos indėlio. Atominių nelaimingų atsitikimų rizika, itin radioaktyvių atominių atliekų gamyba bei jų pašalinimui būtini kaštai, jokiu būdu nėra adekvatūs menkam trumpalaikiam pelnui iš gaunamos energijos. Atominė energija yra pavojinga ir nereikalinga.

Rizikos technika - atominė energija
Super avarijų rizika Europoje: 16 procentų

Kiekvienoje atominėje elektrinėje dėl techninių nesklandumų ar žmogaus klaidų gali įvykti skaudi avarija, kurios metu į aplinką patektų dideli kiekiai radioaktyviųjų medžiagų. Pagal oficialią "Vokietijos atominių elektrinių fazės B studiją" ("Deutsche Risikostudie Kernkraftwerke - Phase B") Vokietijos atominėje elektrinėje, eksploatuojant ją apie 40 metų, su 0,1 procento tikimybe, gali įvykti super avarija. Europos Sąjungoje eksploatuojamos daugiau nei 150 atominių jėgainių. Super avarijos tikimybė Europoje yra 16 procentų. Tai atitinka tikimybę, iš karto isridenti 6. Pasaulyje eksploatuojamos apie 440 atominių jėgainių. Tikimybė, jog per 40 metų pasaulyje įvyks super avarija yra 40 procetnų. Kaip parodė atominė katastrofa Černobilyje, super avarijos metu galima laukti daugeliuo dešimčių tūkstančių žuvusiųjų.

Atliekų gamintoja – atominė energija
Niekas nenori tokio palikimo

Kiekviena atominė jėgainė, branduolio skaldymo būdu urano strypus, paverčia atominėmis atliekomis. Atominės atliekos, dėl jų skleidžiamo radioaktyvaus spinduliavimo, kelia grėsmingą pavojų žmonių gyvybei. Dėl tos priežasties, jos turi būti daugelį šimtų tūkstantmečių būti izoliuotos nuo žmonių, gyvūnų bei augalų. Atominės jėgainės eksploatuojamos jau apie 50 metų, tačiau iki šiol nėra žinoma, kaip galima saugiai palaidoti atomines atliekas. Niekur pasaulyje nėra nė vienos saugios itin radioaktyvių atliekų iš atominių jėgainių utilizavimo galimybės. Trumpas atominės energijos panaudojimo laikotarpis palieka atomines atliekas kaip paveldimą naštą ateičiai, siekiančiai beveik Žemės istorijos trukmės lygį. Jei pirmykščiai žmonės būtų turėję atomines jėgaines, mes dar šiandien būtumėm turėję saugoti jų atliekas.

Bombų rizika – atominė energija
Atominė energija skatina atominių ginklų plitimą

Valstybės, per praėjusius dešimtmečius sukūrusios bei pagaminusios atomines bombas, pradžioje turėjo civilines atomines programas. Tačiau neretai civilinės programos tebuvo priedanga tikriesiems militaristiniams interesams maskuoti. Jos atvėrė toms valstybėms priėjimą prie atominių bombų kūrimui bei gamybai būtinų technologijų ir Know-how. Tai įrodo: atominių technologijų eksportas bei plėtimas ženkliai padidina atominių ginklų išplitimo riziką.

Klimato kenkėjas – atominė energija
Atominė energija negali išgelbėti klimato

Atominė energetika pripažįsta, jog atominės elektrinės negali pakeisti anglies, alyvos bei dujų. Net tam, kad bent 10 procentų iš žemės gaunamos energijos 2050 metais būtų galima pakeisti atomine elektros energija, reikėtų pastatyti iki 1000 naujų atominių jėgainių (šiuo metu pasaulyje yra apie 440 atominių jėgainių). Šių įrenginių statyba – jei tai apskritai būtų realizuotina – užtruktų daugelį dešimtmečių. Urano atsargos būtų greitai išsemtos. Net tarptautinė atominės energetikos organizacija IAEA pripažįsta, jog atominė energetika negalėtų būti pakankamai greitai išvystyta tam, kad galėtų apriboti klimato pasikeitimus. Sprendimas yra kitoks: Įvairiausi pasaulio energetikos scenarijai rodo, jog klimato problemas galima spręsti tik atsinaujinančių energijos rūšių pagalba, sąryšyje su efektyviomis bei taupiomis energetinėmis technologijomis.

Menkas darbo vietų skaičius – atominė energija
Darbo vietos? Vėjo energetikos sfera lenkia atominę energetiką!

Atominė energija yra intensyvi kapitalo prasme – atsinaujinančios energijos rūšys intensyvios darbo (vietų) prasme. Šis pavyzdys iš Vokietijos demonstruoja: atominės energetikos ūkyje 2002-siais metais dirbo apie 30 000 žmonių. Palyginimui - vien tik vėjo energetikos srityje dirbo virš 53 000 žmonių. Visa atsinaujinančių energijos rūšių sfera jau užtikrino 120 000 darbo vietų, nežiūrint jos, kol kas dar nežymaus, indėlio į apsirūpinimą energija apskritai. Plėtojant atsinaujinančias energijos rūšis, kasdieną sukuriamos naujos darbo vietos. Pasaulio mastu, atsinaujinančių energijos rūšių plėtojimo dėka, per keletą metų galėtų būti sukurti milijonai naujų darbo vietų.

Alternatyvos atominei energijai
100% energijos iš saulės, vėjo, vandens bei biomasės

Vokietijos parlamentas 2002-siais pateikė energetikos scenarijų, pagal kurį iki 2050-tųjų metų visas Vokietijos apsirūpinimas energetiniais resursais gali būti realizuojamas per atsinaujinančias energijos rūšis. Tai, kas yra įmanoma Vokietijoje, šalyje su nedidele teritorija, dideliu gyventojų bei energijos tankumu ir aukštu pragyvenimo lygiu, įmanoma bet kur. Net energetikos ūkis pramonė pripažįsta, kad visame pasaulyje 2050-siais iš atsinaujinančių energijos rūšių gali būti pagaminta daugiau energijos, negu jos šiandien suvartoja žmonija. Mūsų Žemės energijos poreikiai gali būti patenkinti naudojant saulės kolektorių ir saulės elektros energijos įrenginių, vėjo jėgainių, hidroelektrinių bei įvairiausių rūšių biomasės naudojimo derinį. Be to tam, kad būtų apribotas pasaulio energijos poreikio augimas, būtina imti taikyti ekonomiškas energetines technologijas. Spartus pasaulio soliarinės energijos ūkio vystymas yra svarbus žingsnis į karų dėl ribotais kiekiais turimų žaliavų, tokių kaip nafta, dujos bei uranas, išvengimą.

Sustabdyti atomines jėgaines.

 
 
Žiūrėti plakatų motyvus
 
 

 

 


Background Information (English)
pdf    doc    rtf

Hintergrundinformationen (Deutsch)
pdf    doc    rtf    

 

This "Nuclear Power Fact File" poster campaign is posted by
 

The German Afiliate of the
International Physicians for the Prevention of Nuclear War (IPPNW)
 
and
 

EUROSOLAR
The European Association for Renewable Energy

 
 
 
 

keywords: